Ir štai kažkas prasidėjo. Ir panašu, jog tai ne paruošiamieji: vis užlieja bangos vidinio tempimo, kaitimo pojūtis, nugaroje kažkas spaudžia, pilvą su kiekviena banga atrodo tempia žemyn...

   Prasidėjo gimdymas. Kelionė, kur kūne darysis be galo sudėtingi, įdomūs procesai, tam, kad mažylis atkeliautų į šį pasaulį, pasiruoštų štam gyvenimui, kur reik kvėpuoti, matyti, jausti alkį, šaltį. Ir tai procesai, kurie nuneš mamą į tokias erdves, kad gimęs mažylis bus pats nusotabiausias ir gražiausias kada nors gyvenime matytas žmogutis ir šis ryšys tarp jų bus ypatingas, kaip niekas kitas žemėje ir jos intuicija jai pakuždės kaip būti mama...

    Ir tam gimdymas dažniausiai yra intensyvus. Bet ar jis kančia ir skausmas? Čia priklausys nuo daugelio dalykų. Ir vienas iš jų - ką mūsų smegenys žino apie gimdymą. Su pirmaisiais sąrėmiais smegenys bandys susigaudyti, kas vyksta, ir jei jų patirtyje prikrauta filmų vaizdų, kur moteris

vaizduojama kančiose, draugių pasakojimais, kaip joms "buvo baisu", mamų istorijomis, kad tą dieną "reikia išbraukti iš gyvenimo" ir dar savo baimės prikurtų dalykų, tada jos daug greičiau visa tai, kas vyksta kūne, įvardins kaip "skauda". Kūnas tempsis ir ims kovoti su skausmu.

    Hipnogimdymai, yra mokymai, kuriuose mokomės, kaip iš tiesų nuraminti savo kūną, aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, nukreipti savo išsigandusias smegenis į vaizdinius nešančius mums ramybę, atsipalaidavimą. Šiuose mokymuose bandom suprasti:

- kas iš tiesų yra gimdymas,

- kas darosi su kūnu, hormonais, emocijomis,

- kaip sau padėti (judėti, masažai, kvėpuoti, įsivaizduoti),

- kaip būti su gimdymo intensyvumu,

- kaip nėštumo metu "kaupti" stiprius, teigiamus įrašus mūsų pasąmonėje, kurie padės mums patirti gimdymą ir gimimą viename.

 

Tad susitikime!